<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Coralmap blogasturinys</title>
	<atom:link href="http://www.coralmap.lt/blog/zymes/turinys/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.coralmap.lt/blog</link>
	<description>reklama internete</description>
	<lastBuildDate>Sat, 26 Nov 2011 16:05:01 +0000</lastBuildDate>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.0.1</generator>
		<item>
		<title>Optimizacijos paieškos sistemoms nauda verslui</title>
		<link>http://www.coralmap.lt/blog/optimizacijos-paieskos-sistemoms-nauda/</link>
		<comments>http://www.coralmap.lt/blog/optimizacijos-paieskos-sistemoms-nauda/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 29 Apr 2009 14:37:08 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Antanas Gerdaitis</dc:creator>
				<category><![CDATA[SEO]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[strategija]]></category>
		<category><![CDATA[turinys]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.coralmap.lt/blog/?p=181</guid>
		<description><![CDATA[Dauguma mūsų vos ne kasdien girdime apie mistinį SEO (angl. Search Engine Optimization, Optimizacija Paieškos Sistemoms). Atrodo, kas čia tokio &#8211; SEO yra veiksmai, kurių pasekoje jūsų interneto svetainė tampa lengviau suvokiama paieškos sistemoms. Tačiau kam to reikia? Manau šį klausimą sau keliame visi, ir svetainių redaktoriai, ir verslininkai, ir SEO paslaugų tiekėjai. Visi šie veiksmai reikalauja [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Dauguma mūsų vos ne kasdien girdime apie mistinį SEO (angl. Search Engine Optimization, Optimizacija Paieškos Sistemoms). Atrodo, kas čia tokio &#8211; SEO yra veiksmai, kurių pasekoje jūsų interneto svetainė tampa lengviau suvokiama paieškos sistemoms. Tačiau kam to reikia? Manau šį klausimą sau keliame visi, ir svetainių redaktoriai, ir verslininkai, ir <a title="Optimizavimas paieskos sistemoms SEO" href="http://www.coralmap.lt/optimizacija/optimizavimas-paieskos-sistemoms-seo">SEO paslaugų tiekėjai</a>. Visi šie veiksmai reikalauja ir techninio, ir kūrybinio darbo, o jei užsakomi iš specialistų įmonės &#8211; nepigiai kainuoja.</p>
<p>Taigi kokia nauda iš SEO?</p>
<p>Į šį klausimą nėra taip lengva atsakyti, kaip kad atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Kartais specialistai net nesivargina tai daryti, jie tai jaučia intuityviai ir mano, kad jais tiesiog reikia <a href="http://www.aimclearblog.com/2008/10/28/math-buddha-predicting-the-value-of-seo/" target="_blank">tikėti</a>. Ir kaip nebūtų nuostabu &#8211; verslas tiki, nes žmonėms patinka tikėti, ypač kai tiek daug gražiai skambančių burtažodžių. Dabartiniame pasaulyje žmonės ryžtasi patikėti bet kuo, jei tik tai žada duoti bent kiek naudos.</p>
<p>Tačiau visa bėda yra ne tame, kad tai SEO specialistų slapti ritualai, kurių nevalia atskleisti nepašvęstiesiems. Tiesiog niekas iki galo nežino ką reiškia tas SEO. Esmė lyg ir aiški, bet kas konkrečiai yra SEO &#8211; ne. <a href="http://www.wikipedia.org/" target="_blank">Wikipedia</a>, kaip ir priklauso akademinio pobūdžio reiškiniui, SEO <a title="Search engine optimization by Wikipedia" href="http://en.wikipedia.org/wiki/Search_engine_optimization" target="_blank">apibūdina</a> labai abstrakčiai ir neįneša daug aiškumo net specialistams. Šiuo metu SEO sąvoka dažnai keičiama arba įtraukiama į kitą - SEM (angl. Search Engine Marketing; Rinkodara Paieškos Sistemose). Pastaroji jau atrodo daug suvokiamesnė &#8211; tai rinkodara, kuri vykdoma pasitelkiant paieškos sistemas. O tai jau kvepia didesniu įmonių produktų ar paslaugų žinomumu ir net didesniais pardavimais, o tuo pačiu ir didesniais pelnais. O kas yra pelnas ir kokia jo nauda - verslui aiškinti nereikia.</p>
<p>Bet bandykime žingsnis po žingsnio išsiaiškinti banalias, tačiau labai svarbias tiesas apie SEO. Pirmoji prielaida yra ta, kad didžioji dalis, bet kokio pobūdžio informacija internete yra ieškoma per paieškos sistemas, dažniausiai per <a href="http://www.google.lt" target="_blank">Google</a>. Tai patvirtina faktai ir kiekvieno mūsų kasdienė praktika. Antra, paieškos sitemos visus rezultatus surūšiuoja eilės tvarka pagal reikšmingumą bei svarbą. Kaip paieškos sistema nusprendžia, kad viena ar kita svetainė yra svarbesnė &#8211; niekas iki galo tiksliai nežino. Tačiau sistemos kūrėjai stengiasi sukurti dirbtinį intelektą, kuris beveik kaip žmogaus galėtų vertinti turinio kokybę. Kadangi nesistengiu rašyti technologams &#8211; daugiau apie paieškos logiką nerašysiu. Dėl šios priežasties žmonės tiki, kad patys pirmieji paieškos rezultatai yra patys svarbiausi ir naudingiausi jiems. Taigi trečia prielaida yra ta, kad kuo aukščiau jūsų svetainės nuoroda bus paieškos rezultuose (SERP), tuo daugiau interneto lankytojų manys, kad jūsų svetainė yra pats svarbiausias ir patikimiausias jų ieškomos informacijos šaltinis, todėl jie ir ateis į jūsų svetainę jos ieškodami. Štai trys banaliausi, tačiau svarbiausi veiksniai, kurie verčia mane rašyti šį blogą.</p>
<p>Dabar galime padaryti kelias įžvalgas, kurios padės išryškinti galimą SEO naudą:</p>
<ul>
<li>Interneto vartotojai pasitiki paieškos sistemomis</li>
<li>Paieškos sistemos stengiasi atkartoti žmogaus vertinimo kriterijus</li>
<li>Aukšta vieta paieškos rezultatuose garantuoja didelį lankytojų srautą</li>
</ul>
<p>Pasitikėjimas yra svarbu, labai svarbu, todėl būti <a href="http://www.google.lt" target="_blank">Google</a> favoritu yra naudinga. Svetainė pirmose paieškos rezultatų vietose &#8211; lyg biuras prestižiniame pastate. Tai reiškia, kad vartotojas su dideliu susidomėjimu ateis į jūsų svetainę ieškoti sau rūpimos informacijos. Šia informacija jis pasitikės, jūs busite temos autoritetas. O protingai suformavus žinutę &#8211; jūs galite siūlyti įsigyti lankytojams jūsų produkcijos ar pasinaudoti jūsų paslaugomis. Klientas, kuris jumis pasitiki ir jam reikia jūsų paslaugos &#8211; kiekvieno pardavėjo svajonė.</p>
<p>Tačiau, dabar pagalvokite ar jūs, teisingiau jūsų svetainė, o dar tiksliau  jūsų interneto svetainės turinys, yra verti pasitikėjimo. Juk raškyti jo vaisius lengva ir malonu, tačiau kaip iki tol nukeliauti? Nauda iš SEO bus tik tada, jei interneto svetainės turinys &#8211; tekstai, paveikslėliai ar video prezentacijos bus įdomios ir naudingos jūsų lankytojams. Jokie  techniniai sprendimai &#8211; URL, puslapio pavadinimai, nuorodų pavadinimai ir panašiai, neduos jokios tikros naudos, jei jūsų svetainėje pateiktas turinys neduoda pridėtinės vertės jūsų lankytojui. Todėl techninis SEO yra praktiškai beprasmis be lankytojui relevančios, aktualios, laiku atnaujinamos informacijos, kuri yra naudinga jūsų produkcija besidomintiems lankytojams.</p>
<p>Paieškos sistemos pasitikėjimą matuoja nuorodomis į jūsų svetainę iš kitų svetainių, ypač iš ta pačia tema rašančiųjų. Taigi, galite išleisti didelius pinigus SEO specialistams, kurie bandys sukurti kuo daugiau nuorodų (backlinks) į jūsų svetainę, tačiau jūs kur kas daugiau pasieksite jei ir žmonės su dideliu noru patys jus cituos savo svetainėse.</p>
<p>Na gerai, esate pirmosiose vietose pagal jūsų pasirinktus raktažodžius. Statistika džiugina ženkliai padidėjusiu svetainės lankomumu, spaudžiate SEO atlikusių specialistų rankas. Tačiau ar tai iš tiesų jums yra naudinga? Pirmiausia, reikėtų jums patiems nuspręsti kas yra nauda ir kaip jūs ją matuojate. Kiekvienam tai individualu. Jei valdote informacinį portalą ir parduodate reklaminių skydelių parodymus &#8211; jūsų nauda yra kiek unikalių lankytojų per mėnesį pas jus ateina ir kiek jie peržiūri puslapių. Taigi jei pasirinkote raktažodžius, kurie yra įdomus tik uždaram ratui lankytojų &#8211; menka nauda iš tų pirmų vietų. Jei esate produktus parduodanti ar paslaugas teikianti įmonė, jums nauda &#8211; kiek lankytojų nuperka jūsų paslaugas ar produktus. Jei vartotojai ateina į jūsų svetainę, net ją naršo, tačiau paslaugų neperka &#8211; jokios naudos iš SEO jūs negaunate. Ir tokių istorijų teko girdėti ne vieną ir ne dvi. Tai nuvilia užsakovus ir diskredituoja SEO specialistus.</p>
<p>Tačiau galima gauti daug naudos iš SEO, tik viską reikia daryti atvirkščiai:</p>
<ul>
<li>Pirmiausiai reikia nustatyti kokie įmonės bendri tikslai ir uždaviniai.</li>
<li>Antra, reikia išsiaiškinti kos jūsų potencialūs pirkėjai ir kokie jų poreikiai.</li>
<li>Trečia, sukurti techniškai SEO pritaikytą interneto svetainę.</li>
<li>Ketvirta, patalpinti daug įdomios ir naudingos lankytojams informacijos bei ją nuolat pildyti.</li>
<li>Penkta, įvairiomis priemonėmis platinti informaciją apie interneto svetainę, tam kad ji būtų pradėta lankyti ir būtų sukaupta reikiama statistika.</li>
<li>Šešta, nustatyti kokie lankytojai ir pagal kokius kriterijus jie tampa jūsų klientais.</li>
<li>Septinta, nustatyti kokie raktažodžiai atveda jums lankytojus, kurie tampa klientais.</li>
<li>Aštunta, optimizuoti svetainę, o ypač jos turinį pagal raktažodžius, kurie atveda klientus.</li>
<li>Devinta, kartoti šeštą ir aštuntą punktą reguliariai.</li>
<li>Ir galiausiai, džiaugtis nauda, o teisingiau pelnu, kurį generuoja SEO atvesti klientai.</li>
</ul>
<p>Pabaigai noriu pasakyti, kad nėra raudono mygtuko su užrašu &#8220;SEO&#8221;, kurį nuspaudus pinigai pradeda byrėti į jūsų kišenę. SEO, o teisinigiau SEM yra puiki metodika, kurios pagalba, kantriai ir tikslingai dirbant galima pasiekti puikių, ir svarbiausiai iš anksto užsibrėžtų rezultatų.</p>
<p>Verta paskaityti angliškai:</p>
<p>Senas, bet geras &#8211; <a href="http://searchenginewatch.com/3627182" target="_blank">10 priežasčių daryti SEO</a><br />
<a href="http://www.legalsearchmarketing.com/2007/08/value-of-organi.html" target="_blank">Kodėl organinis srautas geriau už mokamus</a><br />
<a href="http://www.searchengineguide.com/todd-mintz/ask-sempdx-what-1.php" target="_blank">Kokia nauda iš SEO</a></p>
<p> </p>
<p>O ką jūs galvojate? Jei norite padiskutuoti &#8211; rašykite komentarus, į kuriuos pasistengsiu atsakyti.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.coralmap.lt/blog/optimizacijos-paieskos-sistemoms-nauda/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kaip uždirbti internete. Apie monetarizavimą trumpai</title>
		<link>http://www.coralmap.lt/blog/kaip-uzdirbti-internete-apie-monetarizavima-trumpai/</link>
		<comments>http://www.coralmap.lt/blog/kaip-uzdirbti-internete-apie-monetarizavima-trumpai/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 28 Jan 2009 09:05:55 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Algirdas Šakmanas</dc:creator>
				<category><![CDATA[monetarizacija]]></category>
		<category><![CDATA[blogas]]></category>
		<category><![CDATA[efektyvumas]]></category>
		<category><![CDATA[reklama]]></category>
		<category><![CDATA[strategija]]></category>
		<category><![CDATA[turinys]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.coralmap.lt/blog/?p=90</guid>
		<description><![CDATA[Jei jaučiate, kad atėjo laikas pradėti uždirbti pinigus iš interneto, ar jūsų dabar gaunamos pajamos neatitinka jūsų potencialo – drąsiai skaitykite toliau. Pirmiausia, noriu apsiriboti nuo kartais internete  sklandančių skelbimų “uždirbk internete”, kurie neretai siūlo spaudyti užsienietiškas nuorodas, ar rodyti pornografinių puslapių reklamą. Gal būt kai kas susigundo, tačiau aš ne apie tai. Pradėkime nuo [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Jei jaučiate, kad atėjo laikas pradėti uždirbti pinigus iš interneto, ar jūsų dabar gaunamos pajamos neatitinka jūsų potencialo – drąsiai skaitykite toliau.</p>
<p>Pirmiausia, noriu apsiriboti nuo kartais internete  sklandančių skelbimų “uždirbk internete”, kurie neretai siūlo spaudyti užsienietiškas nuorodas, ar rodyti pornografinių puslapių reklamą. Gal būt kai kas susigundo, tačiau aš ne apie tai.</p>
<p>Pradėkime nuo svarbiausio principo, kurį tikriausia žino visi – <em>suteik naudos žmonėms ir jie jums atsidėkos</em>.</p>
<p>Atrodo labai paprasta, bet tai auksinė taisyklė. Negalvokite, kad galima paspausti stebuklingą mygtuką ir pinigai pradės byrėti patys, tačiau tikiuosi šie patarimai, o gal ir <a href="http://www.coralmap.lt/monetarizavimo-konsultacijos">asmeninė konsultacija</a> jums, padės sukonstruoti mechanizmą, gaminantį pinigus.</p>
<p>Šiame įraše trumpai apžvelgsiu šį procesą, o vėlesniuose tikiuosi įsigilinti į kiekvieną etapą atskirai.<strong><br />
</strong></p>
<p><strong>Nuo ko pradėti?</strong></p>
<p>Reikėtų pačiam sau užduoti klausimą:  -Ką vertingo aš darau kitiems? Neskubėkite nusivilti savimi, gal net jūsų pasakojimai, kur šėlote vakar su draugais, kur karščiausi vakarėliai mieste, ar kad šiandien prasideda nuolaidos Zaroje, yra labai vertinga kitiems.</p>
<p><em>Pirma</em> jums reikia išsiaiškinti apie jūsų lankytojus:</p>
<ul>
<li>Koks jūsų lankomumas, kiek žmonių skaito jūsų tinklapį ar domisi jūsų paslaugomis</li>
<li>Kokie jūsų lankytojai &#8211; kokia jų demografija (moterys/vyrai, amžius, pomėgiai ir t.t.)</li>
<li>Kuo domisi jūsų auditorija, už ką agituoja, prieš ką burnoja</li>
</ul>
<p><em>Antra</em>, pagalvokite ar pilnai valdote dabartinę interneto svetainę. Ar patys, ar su kažkieno pagalba, galėsite tobulinti savo išvaizdą, dėti naujus informacinius blokus. Beje, tai nėra esminis trūkumas &#8211; dauguma tinklapių kūrimo specialistų galės jums padėti pakeisti svetainės įrankį (žinoma, tai gali kainuoti, bet juk tai investicija).</p>
<p><em>Trečia</em>, aiškiai susidėliokite savo interneto svetainės strategiją:</p>
<ul>
<li>apie ką jūs rašote</li>
<li>kam skiriate savo informaciją ir paslaugą</li>
<li>kokioje rinkoje dirbate</li>
<li>kas jūsų kolegos ir konkurentai</li>
</ul>
<p><em>Ir pagaliau</em>, jums teks priimti sprendimą, kad ruošiatės monetarizuoti savo interneto svetainę. Deja, pusėtini darbai kartais neduoda jokio rezultato, nors trūksta labai mažai. Taigi, nuspręskite ir priimkite aiškią ir kryptingą strategiją.</p>
<p>Jei jau pradėjote savo svetainės monetarizaciją, tačiau nesate labai patenkinti rezultatais &#8211; grįžkite prie strategijos ir jos vykdymo.</p>
<p>O dabar prie reikalo &#8211; keletas pajamų didinimo metodų, iš kurių galite pradėti kurti savąją strategiją.</p>
<p><strong>Metodai</strong></p>
<ul>
<li><em>Reklamos tinklai</em>.<strong> </strong>Tai prieinamiausias ir greičiausias būdas pradėti uždirbti. Reklamos tinklai &#8211; tai tarpininkai tarp reklamdavių ir jūsų &#8211; reklamos publikuotojų. Daugelis techninių klausimų jau yra išspręsta, jums tiesiog reikia registruotis ir įsikelti pateiktą  programinį kodą į savo svetainę. Pirmiausia paminėsiu galiotą <a href="https://www.google.com/adsense">Google AdSense</a>, kuris jau pusę kojos įkėlė į Lietuvą, bei tautinius analogus <a href="http://www.textads.lt">TextAds</a> ir <a href="http://www.adclick.lt">Adclick</a>. (Pastaba: lietuviški tinklai neskuba bet ko priimti į savo globą, taigi gali tekti įrodyti, kad turite pakankamai auditorijos, kurią gali dominti reklama)</li>
<li><em>Reklamos pardavimas</em>.<strong> </strong>Taip, tai reiškia, kad jums patiems teks pardavinėti reklamą. Suprantu, kad tai reikalauja daug pastangų ir išmanymo. Tačiau tiesioginiai pardavimai dažniausia žada didesnes pajamas ir pelno maržas. Šį būdą siūlyčiau jau sustiprėjusiems interneto žaidėjams.</li>
<li><em>Aukojimas ir rėmimas</em>. Jei esate idėjiškai teisingas ir iš principo vengiate komercijos kvapo, nenusiminkite. Jūsų pastangas gali paremti jūsų suburta bendruomenė, o gal net socialiai atsakingas (ir turtingas) dėdė. Nors aukojimo kultūra Lietuvoje yra labai silpna, tačiau galima sugalvoti kaip įtraukti savo narius, suteikti aukotojams statusą, juos viešai ir aiškiai pagerbti. Kartais tai didelė moralinė pridėtinė vertė, už kurią negaila tarkim 10 Lt.</li>
<li><em>Mokama narystė</em>. Tai strategija, kai galite būti aiškiai ir tikrai naudingi savo lankytojams. Teikiamą naudą teks gerai komunikuoti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pasaulio praktikoje tai laikoma vienu sėkmingiausių monetarizavimo būdų. Tačiau tai reiškia, kad teks labai ir nuosekliai dirbti.</li>
<li><em>Produktų atstovavimas ir PR</em>. Jau niekas neabejoja, kad internetas su socialiniais tinklais atvertė naują puslapį PR ir rinkodaroje. Gali būti jus jau esate nuomonės lyderis ir daugelis norėtų jus patraukti į savo pusę, ir ne už ačiū. Beje, nereiktu bijoti, kad tapsite eiliniu lietuvišku tinklaraščiu, rašančiu užsakomuosius straipsnius. Internete svarbiausia yra pasitikėjimas, todėl didelių kompromisu su sąžine tikri profesionalai nevers daryti.</li>
<li><em>Partnerystės programos</em>. Ar atkreipėte dėmesį, kad tokie paslaugų tiekėjai, kaip <a href="http://www.hostex.lt">HOSTEX</a> ar <a href="http://www.pigu.lt">pigu.lt</a> leidžia suvesti virtualius &#8220;nuolaidų kuponus&#8221;? Kartais galima susitarti, kad jūs dalinsite savo auditorijai tokį nuolaidos kodą, o už tai gausite savo komisinius.</li>
</ul>
<p>Tai tiek trumpai pradžiai. O dabar visi, kuriems tai aktualu &#8211; bėkit dirbti savo trijų pagrindinių darbų:</p>
<ul>
<li>didinti tinklapio lankomumą</li>
<li>didinti tinklapio lankomumą</li>
<li>didinti tinklapio lankomumą</li>
</ul>
<p>Kituose įrašuose pabandysiu detaliau pasigilinti į kiekvieną monetarizacijos aspektų.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.coralmap.lt/blog/kaip-uzdirbti-internete-apie-monetarizavima-trumpai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Valstybinių institucijų tinklapių turinio licencijavimas</title>
		<link>http://www.coralmap.lt/blog/valstybiniu-instituciju-tinklapiu-turinio-licencijavimas/</link>
		<comments>http://www.coralmap.lt/blog/valstybiniu-instituciju-tinklapiu-turinio-licencijavimas/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 27 Jan 2009 07:25:35 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas Nikolajevas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Įvairenybės]]></category>
		<category><![CDATA[teisė]]></category>
		<category><![CDATA[turinys]]></category>
		<category><![CDATA[valstybė]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.coralmap.lt/blog/?p=74</guid>
		<description><![CDATA[Naršant interneto tinklapius dažnai sutinkame užrašą su žodžiu &#8220;Copyright&#8221; arba simbolį &#8220;©&#8221;. Kaip taisyklė jie patalpinami tinklapio apačioje ir nusako kas yra tinklapio autorius, sukūrimo datą. Žemiau įdedu keletą pavyzdžių: Ką tiksliai reiškia simbolis &#8220;©&#8221;? Perskaičius angliškos Vikipedijos straipsnį apie Copyright galima suprasti jog šis terminas (arba simbolis) pasako, kad visos turinio teisės (publikuoti, adaptuoti, [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Naršant interneto tinklapius dažnai sutinkame užrašą su žodžiu &#8220;Copyright&#8221; arba simbolį &#8220;©&#8221;. Kaip taisyklė jie patalpinami tinklapio apačioje ir nusako kas yra tinklapio autorius, sukūrimo datą.</p>
<p>Žemiau įdedu keletą pavyzdžių:</p>
<div id="attachment_75" class="wp-caption alignnone" style="width: 410px"><img class="size-full wp-image-75" title="delfilt-copyright" src="http://www.coralmap.lt/blog/wp-content/uploads/2009/01/delfilt-copyright.png" alt="delfilt-copyright" width="400" height="60" /><p class="wp-caption-text">Šaltinis: delfi.lt</p></div>
<div id="attachment_76" class="wp-caption alignnone" style="width: 410px"><img class="size-full wp-image-76" title="vmilt-copyright" src="http://www.coralmap.lt/blog/wp-content/uploads/2009/01/vmilt-copyright.png" alt="Šaltinis: vmi.lt" width="400" height="60" /><p class="wp-caption-text">Šaltinis: vmi.lt</p></div>
<div id="attachment_77" class="wp-caption alignnone" style="width: 410px"><img class="size-full wp-image-77" title="prezidentaslt-copyright" src="http://www.coralmap.lt/blog/wp-content/uploads/2009/01/prezidentaslt-copyright.png" alt="Šaltinis: prezidentas.lt" width="400" height="60" /><p class="wp-caption-text">Šaltinis: prezidentas.lt</p></div>
<p>Ką tiksliai reiškia simbolis &#8220;©&#8221;? Perskaičius angliškos Vikipedijos <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Copyright">straipsnį apie Copyright</a> galima suprasti jog šis terminas (arba simbolis) pasako, kad visos turinio teisės (publikuoti, adaptuoti, platinti ir k.t.)  priklauso turinio autoriui. Kad pačiam nebeliktų abejonių šiuo klausimu, el. paštu kreipiausi į šios srities specialistus - <a href="http://www.latga.lt">LATGA</a>. Atsakymą nuo LATGA Juridinio skyriaus vedėjos Lauros Baškevičienės, gavau netrukus (ačiū Laurai!):</p>
<blockquote><p>LR Autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu istatymo (toliau &#8211; ATGTI) 12 str. nustato, kad autorius arba kitas autoriu teisiu subjektas gali pranesti visuomenei apie savo turtines teises panaudodamas autoriu teisiu apsaugos zenkla. Ji sudaro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose irasyta raide C, autoriaus arba kito autoriu teisiu subjekto vardas (pavadinimas) ir kurinio pirmojo isleidimo metai. Sis straipsnis suteikia autoriui ar kitam autoriaus teisiu subjektui visuomene informuoti apie savo teises zenklu ©. Tai yra autoriaus ar jo teisiu peremejo teise, bet ne pareiga. Taigi sis zenklas yra informacinio pobudzio ir informuoja visuomene kam priklauso turtines teises i svetaine, i joje talpinamus kurinius.</p></blockquote>
<p>Su tuo Copyright ir © kaip ir viskas aišku, tačiau naršydamas Lietuvos valstybinių institucijų svetaines pamaniau: kodėl turtinės teisės į svetainės turinį turi priklausyti konkrečiai institucijai? Juk šis turinys buvo sukurtas už mokesčių mokėtojų pinigus, o tokiu atveju teisės į turinį turėtų būti viešos (angl. public domain).</p>
<p>Žiūrim kaip valstybinių institucijų turinys licencijuojamas JAV, šalyje kuri turi gilias autorių teisių apsaugos tradicijas:</p>
<div id="attachment_81" class="wp-caption alignnone" style="width: 538px"><img class="size-full wp-image-81 " title="whitehousegov-copyright" src="http://www.coralmap.lt/blog/wp-content/uploads/2009/01/whitehousegov-copyright.png" alt="Šaltinis: whitehouse.gov" width="528" height="240" /><p class="wp-caption-text">Šaltinis: whitehouse.gov</p></div>
<p>Angliška Vikipedija turi tam skirtą straipsnį <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Copyright_status_of_work_by_the_U.S._government">Copyright status of work by the U.S. government</a>, kur kalbama, jog JAV valstybinių institucijų darbuotojų sukurtam turiniu priskiriamas &#8220;noncopyright&#8221; statusas. Tai reiškia jog turtinės teisės į tokį turinį priklauso visiems piliečiams.</p>
<p>JAV taikoma praktika man atrodo logiška ir teisinga. Kodėl Lietuvoje yra kitaip? Ką daryti kad męs galėtumėm laisvai naudotis (adaptuoti, platinti) turiniu, sukurtu už mūsų pačių (mokesčių mokėtojų) pinigus?</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.coralmap.lt/blog/valstybiniu-instituciju-tinklapiu-turinio-licencijavimas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>7</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>

