Pirmiesiems pranešėjams truputi nepavyko – perkaito projektorius. Tačiau trijulė verslininkų nepasimetė ir pristatė savo investicinį projektą. Jų žinia buvo paprasta – ieškome investuotojo, kuris turėtų 400 tūkstančių eurų (labai tikiuosi nesuklydau su suma). Tai būtų trečdalis reikiamos sumos reikalingos gamyklos modernizavimui ir tortų kepimo automatizavimui (na gerai – konditerijos gamybos automatizavimui).

Manau, šis verslas įdomus, tačiau aš ir mano kolegos esame iš kitos sferos. Tačiau, štai į ką atkreipiau dėmesį:

• Projekto autoriai ieško ne tik pinigų, bet ir realaus, dalyvaujančio investuotojo. Tai reiškia, kad jie kalba apie verslo angelus arba strateginius partnerius. Labai laukiu, kad po NT burbulo sprogimo, ši veikla įgaus mąstą ir Lietuvoje.
• Apie struktūrinius projektus galvoja tik kaip apie blogiausią įmanomą variantą. Nes veikti reikia čia ir dabar. Tam labai pritariu, nes kiek teko susidurti, tai labai neefektyvus pinigų naudojimas, biurokratija, “atkatai” ir sukti konsultantai.

Po pertraukėlės teko kalbėti man. Po trumpos įžangos ir pareiškimo, kad savo gyvenime nebeturiu konkurentų (nes jie tiesiog tapo kolegomis, ar galimais partneriais), papasakojau apie monetarizaciją, bei pakviečiau norinčius neatskleistus talentus jungtis prie mūsų komandos. Ir ką aš čia jums pasakojų – pažiūrėkite prezentaciją.

Be to, dar norėčiau asmeniškai padėkoti Rokui Tamošiūnui, kuris mus pakvietė sudalyvauti likus tikrai mažai laiko iki renginio. Norėčiau OCC palinkėti reguliaraus naujienraščio su pranešimų skaidrėmis ir pranešėjų kontaktais.