ĮSPĖJIMAS – ŠIUO METU KUPONŲ DALINIMAS SUSTABDYTAS

Norime paskatinti Lietuvos verslininkus inovatyviai pažvelgti į reklamą. Juk Lietuvos žmonės ne tik radijo ir TV klausosi… :)

Visoms įmonėms, norinčioms išbandyti Google AdWords, nemokamai suteiksime 40 EUR vertės (apie 138 Lt) kuponą. Įvedę šio kupono kodą į naują AdWords paskyrą, galėsite nemokamai reklamuoti savo produktus ar paslaugas Google paieškos sistemoje bei AdWords turinio tinkle.

Manome, jog ši pigi ir veiksminga interneto reklamos rūšis dar nėra pakankamai išnaudojama Lietuvoje. Taigi, pirmyn! Tai išties paprasta – tereikia užpildyti mažą anketėlę mūsų tinklapyje: http://www.coralmap.lt/adwords-reklamos-kuponas ir 40 EUR vertės kuponas bus išsiųstas elektroniniu paštu per vieną darbo dieną.

P.S. Atsiprašome, bet kol kas fiziniams asmenims AdWords kuponų pasiūlyti negalime.
P.P.S. Kuponų kiekis ribotas, tad tikrai verta paskubėti!

Coralmap yra pirmoji įmonė Baltijos šalyse kuriai suteikta teisė dalyvauti šioje Google AdWords produktų skatinimo programoje.

Tiesioginių pardavimų skatinimas, kuriam Google AdWords reklama yra vienas efektyviausių įrankių, šiuo metu yra labai aktualus daugumai Lietuvos įmonių. Google AdWords reklama – ypač lanksti, kuria gali naudotis kiek smulkios įmonės tiek didelės korporacijos.

“Google korporacijos iškelti reikalavimai labai ambicingi. Mums tai didžiulis iššūkis ir kartu įvertinimas, kuris leis Google AdWords paslaugas padaryti prieinamesnes Lietuvos įmonėms.” – teigia Coralmap direktorius Algirdas Šakmanas.

Coralmap UAB – interneto rinkodaros paslaugas teikianti įmonė. Įmonė specializuojasi Google AdWords reklamos kampanijų kūrime ir valdyme, teikia lankytojų srauto analizės paslaugas. Įmonėje dirba sertifikuoti Google AdWords reklamos valdymo specialistai.

Kontaktai:

Bet liko viena problema… pardavimų rodikliams dėl to nei šilta nei šalta. To priežastimi gali būti prastai parduodanti interneto svetainė, kurią toliau kartais vadinsiu “konversijos įrankiu” – įrankiu kuris lankytojus paverčia pirkėjais.

Naudojamumas (angl. usability) turi didžiulę įtaką konversijos rodikliui – t.y. tinklapio lankytojų ir pirkėjų santykiui. Naudojamumo sąvoka apima ne tik išsiskiriančią spalvų gamą ar patogią navigaciją, bet ir geresnę komunikaciją su potencialiu klientu naudojant profesionalų, pasitikėjimą formuojantį dizainą, informacijos pateikimą “reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje”, neužverčiant lankytojo mažaverčiais reklaminiais šūkiais.

Profesionalus dizainas didina pasitikėjimą

Svarbiausia interneto tinklapių naudojamumo taisyklė – paprastumas. Nekomplikuokite savo būsimająm pirkėjui gyvenimo – jis ir taip pakankamai komplikuotas! Svetainės struktūra turėtų būti lengvai nuspėjama, o nuorodos suprantamos be komentarų. Informaciją pateikite aiškiai ir įskaitomai. Pasistengite, kad lankytojams būtų sudėtinga suklysti.

Norėdami susikurti gerą įvaizdį kliento akyse, profesionalus, pasitikimą įvaizdį kuriantis tinklapis yra ypač svarbus veiksnys. Naršydami internete žmonės ir taip viskuo mažiau pasitiki – juk įėjus į “tikrąją” parduotuvę siūlomas prekes galima pamatyti savo akimis, prieš perkant paliesti, galbūt išbandyti prekę bei užduoti pardavėjui rūpimus klausimus. Visų šių klientui įprastų “savybių” internete nėra. Tad reputacijos ir pasitikėjimo klausimas internete yra dar aktualesnis nei paprastai!

Žemiau, kaip iliustraciją, pateikiu dviejų e-parduotuvių pavyzdžius. Darykite prielaidą kad produktų asortimentas, kainos ir kitos sąlygos jose tokios pat. Kurioje parduotuvėje pirktumėt?

pigu.lt e-parduotuvė

opensoft.lt e-parduotuvė

Kaip galima pasitikėti e-parduotuve, jeigu parduotuvės savininkas nesistengia su klientu “kalbėti” jam suprantama kalba (pasisveikina su pirkėju lietuviškai, bet vėliau pereina į anglų). Pabandykite įsivaizduoti tokią situaciją realioje parduotuvėje!

Sudarykite klientui įspūdį, jog jis padėties šeimininkas ir valdo situaciją tinklapyję. Klientas neturi patirti jokių “siurprizų” ir nesklandumų. Turėkite omeny, kad egzistuoja kelios klienų grupės: patyrę “interneto vilkai”, kurie atkeliavę tiksliai žino ko ieško, bus linkę naudotis prekių paieškos ar filtravimo (naudodami loginius operatorius) funkcijomis bei “naujokai”, kurie nedrąsiai naršys po tinklapį pasitelkdami esančią navigacijos aplinką. Ir vieniems ir kitiems sistema turi veikti nepriekaištingai, pilnai patenkinanti abiejų lūkesčius ir “kvalifikaciją”.

Kai lankytojas “suviliojamas” mano anksčiau minėtos reklaminės kampanijos, jis turi patekti tiesiai į reklamuojamo produkto puslapį ir turėti galimybę kitu žingsneliu įsigyti produktą arba atlikti kitokį konversijos veiksmą: susisiekti su pardavėju, prenumeruoti naujienlaiškį ir pan. Kiekvienas papildomas žingsnis, kurį turi atlikti pirkėjas, smarkiai mažina sėkmingo pardavimo tikimybę. Siūlyčiau vadovautis tokiu principu: “atstumas” iki informacijos apie siūlomą produktą, turi būti nedidesnis kaip du pelės paspaudimai nuo to momenti kai klientas pateko į jūsų tinklapį.

Kokybiška informacija reikiamu laiku reikiamoje vietoje

Kitas gero naudojamumo aspektas, padedantis lankytojui jaustis padėties šeimininku, yra tesingas informacijos dozavimas. Informaciją žmogus geriausiai priima nedideliais kąsneliais. Jūsų tinklapis gali lankytojui pateikti daug ir įvairios informacijos, bet neužkraukite ant jo galvos visko iškart! Pvz.: apie atsiskaitymo už prekes būdus ir sąlygas informuokite tada, kai lankytojas jau išsirinko norimą prekę, o išsamią informaciją apie produkto technines specifikacijas pateikit tuomet kai jam tai įdomu. Ne visiems klientams rūpi siūlomo MP3 grotuvo procesoriaus tipas.

Jei naudojate produkto nuotraukas – pasistengite kad jos būtų ypač kokybiškos, atskleistų aprašomas produkto savybes arba jo panaudojimo scenarijus. Nereikėtų vengti nuorodų vedančių į dideles, bet dar telpančias į monitoriaus ekraną, nuotraukas; dalis lankytojų norės produktą apžiūrėt “iš arčiau”. Dažnai tenka sutikti prastos kokybės nuotraukas – tuomet pagalvoju kad jau geriau jokių nedėt, nei prastas. Produktų nuotraukos padarytos be tinkamo apšvietimo ar mobiliuoju telefonu gali veikti kaip antireklama.

Šiame įraše paminėjau ne visus, bet pastauoju metu labiausiais kritusius į akį pastebėjimus. Manau, kad ateityje pratęsiu šią temą. Pabaigai – kelios naudingos nuorodos naudojamumo ir konversijų tema (angliškai):

Top 5 landing page presentations
10 Principles Of Effective Web Design
Top 10 Information Architecture Mistakes
Checkout Inspiration From Top Converting Sites

Šįsyk noriu pasidalinti patirtimi, kaip efektyviai panaudoti Google AdWords skelbimų planavimo funkciją. Apie šios funkcijos galimybes galima išsamiai susipažinti AdWords žinyno straipsnyje Kas yra skelbimų pateikimo laiko planavimas?, o pats dėmesį sutelksiu į galimybę maksimizuoti iš rekalmos gaunamą grąžą šios funkcijos pagalba.

Trumpai: skelbimų pateikimo laiko planavimo įrankis leidžia valdyti už skelbimus siūlomą kainą priklausomai nuo savaitės ar paros laiko. Keli panaudojimo pavyzdžiai: (a) padidinti skelbimų rodymo intensyvumą vakarais nuo 18:00 iki 23:00; (b) ”išjungti” reklamą savaitgalio dienomis ir pan.

GA Advanced Segments

Susipažinus su aukščiau minėto įrankio galimybėmis kyla natūralus klausimas: kada ir kaip intesyviai “transliuoti” reklamą, kad gautumėm didžiausią grąžą? Atsakymui pasitelkiame prieš kelis mėnesius pristatytą Advanced Segments įrankį esantį Google Analytics arsenale (kuris pagal geriausias Google tradicijas vis dar “beta” stadijoje).

Advanced Segments pagalba galėsime pamatyti kuriuo paros metu svetainėje konversijos, ateinančios iš AdWords reklamos, generuojamos efektyviausiai. Svetainės konversijos e-parduovės atveju tiesiogiai atitinka pardavimus ir pajamas. Čia siūlomas būdas leidžia matuoti ne tik AdWords, bet ir bet kurio kito lankytojų srauto šaltinio konvertavimo efektyvumą; AdWords naudojamas kaip pavyzdys.

O dabar prie darbo: reikia sukurti kelis segmentus, kurie mums leis “išrinkti” konversijas atėjusias per AdWords tam tikrais laiko segmentais. Iš Advanced Segments meniu pasirenkame “Create a new advanced segment” ir susikuriame pirmąjį filtrą. Iš dešinėje esančio dimensijų meniu (Dimensions > Traffic Sources) pasirenkame  ”Medium” ir “Source” ir priskiriame “cpc” ir “google” reikšmes atitinkamai – šis filtras mums atrinks tik tą srautą kuris ateina per AdWords. Filtrą papildome laiko atkarpos dimensija (mus domina “kada?” konversijos efektyviausios): iš dimensijų meniu (Dimensions > Visitors) dukart per loginį AND operatorių pridedam ”Hour of the day” – čia nusistatykit reikiamas laiko atkarpas.

Segmentas Ryto valandoms (6:00-10:00)

Analogiškai sukurkite likusius laiko segmentus; savo pavyzdyje naudosiu tris segmentus: Ryto (6:00-10:00), Dienos (10:00-17:00) ir Vakaro (17:00-22:00). Kurdami segmentus įsitikinkite, kad laiko atkarpos ir loginiai operatoriai nurodyti korektiškai ir nepersidengia; kitaip analizės rezultatai gali tapti klaidinančiais! Taip pat norėčiau atkreipti dėmėsį į Advanced Segments įrankio apibojimą – vienu metu galima matyt tik tris papildomus segmentus…

Kai segmentai sukurti judame toliau – žiūrim ką turim! Google Analytics meniu pasirenkame Goals > Conversion Rate (jei konversijas apskaitomos ne per Goals o per Ecommerce transactions, pasirinkite Ecommerce > Conversion Rate) ir mus dominantį laikotarpį. O Advanced Segments meniu pasižymime jau susikurtus segmentus ir gaunam kažką panašaus į tai kas pavaizduota paveikslėlyje.

AdWords konversijos efektyvumas kiekviename laiko segmente

Matydami laiko segmentų analitiką galime daryti išvadas, kuriomis remiantis sieksime maksimalios naudos iš reklamos kampanijos. Šio pavyzdžio atveju matome, kad geriausiai konvertuojama dienos metu (1.11%), o ryte ir vakare šis rodiklis du-triskart mažesnis. Man peršasi tokia išvada: dienos metu reikėtų suaktyvinti reklamos rodymo “tempą”, o ryte ir vakare reklamuotis mažesniu intensyvumu. Tai padaryti bus nesudėtinga šio įrašo pradžioje minėtu AdWords skelbimų pateikimo laiko planavimo įrankiu.

Įrašo pabaigai noriu palinkėti efektyvaus reklamos valdymo ir…  pajamų augimo! :)

P.S. Jei tai pasirodė labai sudėtinga, nenusiminkite ir kreipkitės į mus pagalbos.

Beveik Obama :)

Nors esu gyvenimo nugludintas feministas, tačiau pradedu justi, kad kažkas vyksta. Ir ne tik todėl, kad dirbu su rinkodara socialiniuose tinkluose, bet ir iš asmeninės patirties.

Moterys ateina.

Bandydamas išsklaidyti prielaidą, kad moteris vis gi yra labiau linkusios į bendravimą (tas “atgyvenęs stereotipas”) atlikau paprastą ir greitą tyrimą.

Kylanti Lietuvoje socialinių tinklų žvaigždė Facebook turi paprastą įrankį, kuris leidžia minimaliai stebėti publiką. Pradžioje domėjausi Facebook registruotų lietuvių amžiumi, tačiau nelauktai patraukė dėmesį lyties statistika.

Metų pabaigoje Facebook buvo registruoti apie 38 tūkstančiai lietuvaičių (2008 biržely – 26 tūkst.). Iš kurių 35,4 tūkstančiai vyresnių nei 18 metų.

Moterų buvo 23 600, o vyrų 12 700. Tai faktiškai dvigubai mažiau!

Panašų tyrimą atlikau ir šio mėnesio pradžioje (2009 m. vasario 2 diena). ir štai ką gavau:

 

	Viso	vyrai		moterys		nenurodė
visos amžiaus grupės	46980	16140	34%	28940	62%	1900	4%
iki 18	3140	800	25%	2300	73%	40	1%
18-25	29740	9560	32%	19180	64%	1000	3%
25-30	13120	4920	38%	7560	58%	640	5%
30-40	4300	2020	47%	2020	47%	260	6%
40 ir vyresni	1120	480	43%	540	48%	100	9%

O kad viskas būtų dar aiškiau ir vaizdžiau – mažas grafikėlis:

Facebook lietuvaičiai

Nenorėdamas likti  vienpusišku, pasidairiau ir lietuviškuose socialiniuose tinkluose. Vienintelis, kuris buvo draugiškas mano tyrimui, one.lt parodė šiek tiek kitokį vaizdą – balansas ir harmonija:

 

	Viso	vyrai		moterys
visos amžiaus grupės	317980	156240	49%	161740	51%
nuo 18-20 m.	80960	38710	48%	42250	52%
nuo 21- 25	126130	63170	50%	62960	50%
nuo 26- 30	53710	28880	54%	24830	46%
nuo 31-35	21720	10930	50%	10790	50%
nuo 36-40	14990	6540	44%	8450	56%
nuo 41-50	20470	8.010	39%	12460	61%

One.lt demografija

Tenka pripažinti, kad Facebook ir One yra labai skirtingi tinklai. Tai, žinoma, labai keičia statistiką. Be to, Facebook yra naujovė mūsų krašte, o moterys matyt linkusios greičiau jas išbandyti.

O ka jūs manote? Lauksiu komentarų.

Tam, kad skaičiuoti telefono skambučių ateinančių iš reklamos internete srautą, tereikia jį atskirti nuo likusių, ateinačių iš spaudos, lauko ir kt. reklamos kanalų. Tuo tikslu, lankytojams ateinantiems per reklamines ir kitokias nuorodas, rodomas kitas kontaktinis telefono numeris.

Smulkios įmonės gali tiesiog užsisakyti papildomą telefono numerį ir nukreipti jį į “bendrąjį”, o kas mėnesį gaudamos detalias įeinančių skambučių ataskaitas iš telekomunikacijų bendrovės žinoti kiek skambučių buvo priimta. Tie, kurie turi vietines telefono stoteles (PBX), tokią statistiką gali rinkti savo jėgomis – dauguma stotelių tokią funkciją atlieka. Šiuo atveju duomenų apdorojimas nebus automatinis – periodiškai duomenis teks įsivest į Excel lentelę tam kad matyti tendencijas ar atlikti tolimesnius efektyvumo skaičiavimus.

Įmonems turinčioms interneto telefonijos (VoIP arba IP telefonijos) stoteles atsiveria dar platesnės galimybės. Šiek tiek programavimo bei integracijos darbų ir gauname galimybę automatiškai apskaityti įeinančių telefono skambučių srautą pavyzdžiui per Google Analytics (GA). Vienas iš galimų metodų – su kiekvienu įeinančiu telefono skambučiu telefono stotelei “liepti aplankyti” tam tikrą URL stebimoje svetainėje su jums žinomais parametrais. Tokį apsilankymą aprašius kaip konversijos objektą, jis bus automatiškai apskaitomas lankytojų srauto analizėje.

Turint tokią statistiką galima judėti pirmyn – optimizuoti ir didinti konversijų efektyvumą bei gaunamą naudą iš reklamos internete.

Dar vienas mažas praktinis patarimas. Jei galvojate naudoti išankstinio apmokėjimo telefono abonentus (Extra, Labas ar Pildyk), tai turiu jus nuliūdinti – nieko nebus. Įdėja labai patraukli, bet… Extra ir Pildyk nerenka jokių duomenų apie kliento skambučius. O Labas tai daro, bet neleidžia peradresuoti skambučio.

Pirmiesiems pranešėjams truputi nepavyko – perkaito projektorius. Tačiau trijulė verslininkų nepasimetė ir pristatė savo investicinį projektą. Jų žinia buvo paprasta – ieškome investuotojo, kuris turėtų 400 tūkstančių eurų (labai tikiuosi nesuklydau su suma). Tai būtų trečdalis reikiamos sumos reikalingos gamyklos modernizavimui ir tortų kepimo automatizavimui (na gerai – konditerijos gamybos automatizavimui).

Manau, šis verslas įdomus, tačiau aš ir mano kolegos esame iš kitos sferos. Tačiau, štai į ką atkreipiau dėmesį:

• Projekto autoriai ieško ne tik pinigų, bet ir realaus, dalyvaujančio investuotojo. Tai reiškia, kad jie kalba apie verslo angelus arba strateginius partnerius. Labai laukiu, kad po NT burbulo sprogimo, ši veikla įgaus mąstą ir Lietuvoje.
• Apie struktūrinius projektus galvoja tik kaip apie blogiausią įmanomą variantą. Nes veikti reikia čia ir dabar. Tam labai pritariu, nes kiek teko susidurti, tai labai neefektyvus pinigų naudojimas, biurokratija, “atkatai” ir sukti konsultantai.

Po pertraukėlės teko kalbėti man. Po trumpos įžangos ir pareiškimo, kad savo gyvenime nebeturiu konkurentų (nes jie tiesiog tapo kolegomis, ar galimais partneriais), papasakojau apie monetarizaciją, bei pakviečiau norinčius neatskleistus talentus jungtis prie mūsų komandos. Ir ką aš čia jums pasakojų – pažiūrėkite prezentaciją.

Be to, dar norėčiau asmeniškai padėkoti Rokui Tamošiūnui, kuris mus pakvietė sudalyvauti likus tikrai mažai laiko iki renginio. Norėčiau OCC palinkėti reguliaraus naujienraščio su pranešimų skaidrėmis ir pranešėjų kontaktais.

Vienas galimų šios tendencijos paaiškinimų – įmonių vadovai bei savininkai nemato aiškios koreliacijos tarp marketingo veiksmų ir pardavimų. Jie nežino kokį efektą davė reklaminis skelbimas leidinyje A, banerių kampanija naujienų portale B, brošiūros išplatintos renginio C metu ar (paryškintas) skelbimas geltonuosiuose puslapiuose.

O kas, jei vadovai turėtų tokią informaciją? Disponuodami tokiais duomenimis jie galėtų optimizuoti marketingo efektyvumą; atsisakytų tų rinkodaros veiksmų bei reklamos kanalų, kurie nedavė rezultato ir pradėtų aktyviau naudoti tuos, kurie padidino pardavimus. Įmonės, kurios šiuo metu būtent taip elgiasi, didina efektyvios reklamos apimtis ir skinasi kelią pirmyn.

Tai, kad verslas nematuoja marketingo efektyvumo mus paskatino imtis veiksmų; t.y. sukurti įmonę, kurios viena veiklos krypčių – pagalba verslui didinti marketingo efektyvumą ir gauti daugiau pajamų.